2024 metų balandžio gale, gegužės mėn. Žvėryniečiai ieškojo, fotografavo ir žemėlapyje žymėjo savo rajono alyvas. Kiek daug jų rado! Kokios jos įdomios! Senajame Vilniaus rajone galima pamatyti ir ypač senų egzempliorių. Juk alyvos greitai neauga… Tie stambūs krūmai, pusiau medžiai storais kamienais jau nežinia kokio senumo… kai kurios galbūt jau ir šimtametės…
Visos užfiksuotos alyvos sužymėtos šiame žemėlapyje:
Žaliojo paveldo puslapyje įkeliame tik keletą Žvėryniečių rastų alyvų nuotraukų. Visas jas galite rasti žemėlapyje.
S. Moniuškos g. 8 Nuotr.: Lina Ruokienė.
Žvėrynietės Linos Ruokienės akvarele lietos alyvos:
Paprastosios alyvos
Žvėryne labai paplitusios paprastosios alyvos (Syringa vulgaris). Greičiausiai XVI a. gale, XVII a. pirmoje pusėje paprastosios alyvos (S. vulgaris) buvo atvežtos į Lietuvą, pradėtos auginti dvarų, rūmų soduose. Jos minimos 1652 m. karališkų Varšuvos sodų augalų kataloge.
Pušų g. 11. Nuotr.: Neringa Glebovė.
Latvių g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Stumbrų g. 23. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Sėlių stotelė. Nuotr. Neringa Glebovė.
Lenktoji g. 20. Neringos Glebovės nuotr.
Veislės alyviniais žiedais
Dažnos ir paprastųjų alyvų veislės įvairių atspalvių alyviniais žiedais. Rūšies žiedynai nėra dideli, o jau veislinių augalų – stambesni, įvairesnių atspalvių, gali būti ir su pilnaviduriais žiedais. Labai sudėtinga yra apibūdinti senąsias alyvų veisles. XIX a. pabaigos, XX a. pradžios kataloguose jau buvo vardinama daugybė alyvų veislių. Aprašymai labai skurdūs, minima tik spalva ir pilnaviduriškumas. Iliustracijų tik kelios. Daug labai panašių veislių. Dėl to iki šiol labai sunku jas identifikuoti senuose soduose. Dažniausios istorinės veislės alyviniais žiedais:
Hugo Coster (M. Koster arba Jan van Tol, Nyderlandai, 1914 m.) tuščiavidurė
Michel Buchner (Lemoine, Prancūzija, 1885 m.) pilnavidurė
President Grévy (Lemoine, Prancūzija, 1886 m.) pilnavidurė
Katherine Havemeyer (Lemoine, Prancūzija, 1922 m.) pilnavidurė. Pumpurai purpuriniai, išsiskleidžia alyviniai žiedai.
S. Moniuškos g. 35 Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Latvių g. 18. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Mickevičiaus g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Baltosios alyvos
Baltas alyvas pirmą kartą aprašė Basil Besler (vokiečių botanikas) 1613 m. Botanikas Richard Weston 1770 m. šias alyvas pavadino Syringa vulgaris var. alba. Aukštu medžiu augantis krūmas, lapai blyškūs. Iki XIX a. vidurio tai buvo dažniausiai auginamos baltosios alyvos. XIX a. pabaigoje prancūzų selekcininkai Lemoine pristatė daug geresnes alyvų veisles ir ledai pajudėjo. Šių veislių žiedai tapo skaisčiau balti, turėjo didesnius žiedynus, lapai sveikos žalios spalvos, o krūmai žemesni.
Populiariausios baltosios istorinės alyvos:
Tuščiavidurė: Marie Legraye (Marie Anne Victoire Legraye, Belgija, iki 1879 m.)
Pilnavidurė: Mme Lemoine (Lemoine, Prancūzija, 1890 m.)
Moniuškos g. 10. Linos Ruokienės nuotr.
Ukmergės g. 163. Jurgitos Voverytės nuotr.
Miglos g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Galbūt tai populiarioji XIX a. veislė Mme Lemoine (Lemoine, Prancūzija, 1890 m.). Mickevičiaus g. 27. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Miglos g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Pušų g. 21. Nuotr.: Neringa Glebovė.
Miglos g. 57. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Erelių g. 4. Nuotr.: Neringa Glebovė.
Tamsiosios alyvos
Visame pasaulyje pati poliariausia iki šiol yra vokiška veislė tuščiaviduriais žiedais: Andenken an Ludwig Späth – Späth, Vokietija, 1883 m.
Pilnavidurė Charles Joly – Lemoine, Prancūzija, 1896 m.
Tuščiavidurė Etna – Lemoine, Prancūzija, 1927 m.
Tuščiavidurė Charles X – kilmė nežinoma, iki 1830 m. Labai sena veislė, tad ir daug painiavos su jos apibūdinimu.
Marlyensis arba Syringa vulgaris var. purpurea – ypač sena (aprašoma nuo 1770 m.) paprastosios alyvos forma tamsesniais, purpuriniais žiedai (patys žiedynai nesiskiria nuo paprastosios alyvos).
Lenktoji g. 55. Neringos Glebovės nuotr.
Miglos g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Erelių g/ Sėlių g kampas. Nuotr. Neringa Glebovė.
Birutės g. 39. Nuotr. Neringa Glebovė.
Latvių g. 29. Neringos Glebovės nuotr.
Miglos g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Stirnų g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Sėlių g. 14. Neringos Glebovės nuotr.
Stirnų g. 37. Nuotr.: Rūta Rudinskaitė-Larsen.
Kininės alyvos
Tai paprastųjų alyvų (S. vulgaris) ir S. protolaciniata (vietinė Kinijos rūšis) hibridas. Atrastas apie 1777 m. Prancūzijoje, Ruano botanikos sode. Nuo paprastųjų alyvų skiriasi smulkesniais lapais, gracingais, stambiais, svyrančiais žiedynais, sėklų dažniausiai nesunokina.
Populiariausia buvo kininė alyva alyviniais žiedais ir jos veislė Sougeana (Saugé, Prancūzija, 1822 m.) tamsesnio atspalvio žiedais.
Kininė alyva (Syringa x chinensis). Treniotos g. 25. Nuotr. Neringa Glebovė.
Kininė alyva (Syringa x chinensis). Miglos g. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Galbūt kininė alyva? (reikia apžiūrėti gyvai). Miglos g. 29. Nuotr.: Nematytas Žvėrynas.
Šviesių atspalvių rausvos/alyvinės alyvos
Nėra labai dažnos.
Gulbių g. 2/4. Neringos Glebovės nuotr.
VU Botanikos sodo alyvų kolekcijos kuratoriaus Mariaus Rimkevičiaus paskaita Žvėryniečiams apie alyvas.
Žaliasis paveldas 