Šiurpinis gvazdikas (Dianthus barbatus). Trumpaamžis daugiametis augalas, puikiai pasisėja ir gali ilgai gyvuoti apleistuose soduose. Savaime paplitę pietinėje Europos dalyje, tačiau šiauriau esančiuose soduose kaip dekoratyviniai auginami jau labai seniai.
Rusvoji viendienė (Hemerocallis fulva). Vietinė Azijos rūšis. Į Europą atkeliavo XV a. viduryje, bet nebuvo jokio susidomėjimo jų hibridizacija. Labai vėlai, tik XIX a. prasidėjo viendienių selekcija, kai buvo introdukuota daugiau rūšių. XX a. pradžioje įvyko lūžis, atsirado daugybė naujų veislių. Įdomu tai, kad per amžius Europoje ir Amerikoje buvo auginamas ir paplito sterilus rusvosios viendienės klonas, kuris plinta tik vegetatyviškai, sėklų nebrandina. Visi šie augalai atsirado iš vieno vienintelio augalo. J. A. Pabrėža pirmasis lietuviškai šį augalą pavadino viendiene. Rusvoji (H. fulva) ir geltonoji (H. lilioasphodelus) jau minimos 1652 m. Zigmanto Vazos karališkųjų sodų augalų sąrašuose.
Geltonoji viendienė (Hemerocallis lilioasphodelus)
Melsvės (Hosta). Eglė Railienė: “Melsvės Lietuvoje auginamos nuo seno. Labiausiai paitusios rūšys: H. albomarginata, H. crispula, H. elata, H. fortunei, H. lancifolia, H. sieboldiana, H. undulata, H. ventricosa. Rūšinių melsvių teko matyti senose sodybvietėse, tokių kaip H. undulata, H. lancifolia, H. albomarginata.“
Banguotoji melsvė (Hosta undulata) ir baltoji našlaitė (Viola alba)
Vaistinis putoklis (Saponaria officinalis) pilnaviduris. Gamtoje auganti rūšis turi mažesnius ir tuščiavidurius žiedus.
Kalninė bajorė (Centaurea montana)
Balsvoji bajorė (Centaurea dealbata)
Didysis pentinius (Delphinium elatum), veislė?
Žalioji rūta (Ruta graveolens). Rūta buvo labai mėgiamas sodų augalas. Į Lietuvą greičiausiai buvo atvežtas XVI a. Dabar sparčiai mažėja.
Aukštoji dedešva (Malva alcea)
Kvapioji dedešva (Malva moschata alba) balta
Goštautinė gaisrena (Lychnis chalcedonica)
Didžiažiedis katilėlis (Campanula persicifolia)
Čiaudulinė kraujažolė (Achillea ptarmica) pilnavidurė forma
Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare)
Plačialapis pelėžirnis (Lathyrus latifolius)
Paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris).
Gauruotoji glažutė (Cerastium tomentosum)
Krūmokšlinė žliūgė (seniau Stellaria holostea/dabar Rabelera holostea)
Pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima)
Vainikinė gaisrena (Lychnis coronaria). Ypač senas dekoratyvinis augalas.
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium)
Krūminė nakviša (Oenothera fruticosa subsp. fruticosa)
Mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus)
Žaliasis paveldas 