Snieguolės (Galanthus)

Snieguolės (Galanthus) Lietuvoje galėjo būti pradėtos auginti XVII a. antroje pusėje. Baltoji snieguolė (Galanthus nivalis) minima 1652 m. karališkų Varšuvos sodų augalų kataloge. J. A. Pabrėža 1843 m. jas vadino snieginėlėmis (snyigynely), mini, kad Žemaitijoje gyventojų daržuose auginamos (Zemaytiusy kawojema daarzusy giweentoju). Dar buvo vadinamos balandžio lelijėlėmis, panelėmis. Žemaitijoje vadino ir “ledinike“.

Povilo Matulionio 1906 m. išleistame Lietuvos augalų žodyne snieguolės vadinamos “sniegulis balandinis“.

J. Strazdas 1930 m. rašo: „Snieguolės gali būti šiuo vardu pakrikštytos dėl to, kad jos pradeda žydėti dar pavasario sniegui betirpstant; labai dažnai jų žiedai prasimuša pro ploną sniego sluoksnelį. Snieguolėms daržely reikia tų pačių sąlygų kaip ir miške, t. y., kad būtų pavėsinga vieta, lengva, drėgna ir pavėsinga žemė.“

Baltoji snieguolė (Galanthus nivalis)

Baltoji snieguolė pilnavidurė forma (Galanthus nivalis ‘Plenus’)

XIX a. anglų selekcininkai pradėjo kryžminti skirtingas snieguolių rūšis ir jau amžiaus gale buvo daugybė naujų veislių (net 500!). Kartais atrodo, kad dėl kiekvienos kitaip atrodančios žalsvos dėmelės buvo suteikiami veislės pavadinimai. Lietuvoje tikrai nebuvo ir nėra populiari “galantomanija“, tačiau keletas istorinių veislių ar kitokių rūšių tikrai galėjo būti auginamos ir išlikusios.

J. Strazdas 1930 m. rašo: „Darželin galima atsinešti ir laukinių snieguolių [Lietuvoje gamtoje savaime neauga nė viena snieguolių rūšis, visos snieguolės buvo auginamos darželiuose, o paskui galėjo išplisti ir šalia sodybų gamtoje] Iš kultūringųjų gana gražios G. Elwesi – dideliais žiedais; L. carpaticum – su dviem keturiais žiedais; L. aestivum – su keletu žiedų; L. autumnale – žydi rudenį [snieguolėmis vadindavo ir leukojas Leucojum].“

XIX a. kataloguose dažnai buvo minimos trys rūšys (G. nivalis, G. elwesii bei G. plicatus). Pati dažniausiai mūsų soduose yra baltoji snieguolė (G. nivalis). Tačiau jei sename sode tarp mums įprastų snieguolių pastebėjote daug aukštesnius augalus stambesniais (daugiau nei 9 mm) ar žalesniais lapais – tai gali būti jau kitos snieguolių rūšys ar veislės. Lapų skrotelės apatinė dalis yra vienas iš pagrindinių skiriamųjų požymių.

Galanthus elwesii. Pirmą kartą aprašyta 1875 metais. Ši snieguolė daug stambesnė už G. nivalis, lapai platūs pilkai žali, dideli žiedai, stambios žalios dėmės ant vidinių žiedlapių. Kai lapai išauga iš žemės, matosi kaip vienas lapas apačioje tarsi apkabina kitą.

Snieguolė prie šimtamečio namo sodyboje. Galanthus elwesii hibridas. Ričardo Jonikos nuotrauka.

Galanthus plicatus. Europoje auginama nuo XVI a. Išsiskiria labai plačiais lapais. Augalas apie 12-25 cm aukščio. Du iš svogūnėlio išaugę lapai išsidėsto vienas priešais kitą, tarsi į viršų iškeltos besimeldžiančios rankos. Lapams būdinga tai, kad lapo viduryje yra tarsi atgal įšlenkta juosta. Išoriniai žiedlapiai apie 3 cm ilgio, o vidiniai – apie 1 cm ilgio.

Galanthus plicatus. Miglė Dikšaitienė: “labai aukštos, ilgais žiedlapiais, plačiais dideliais lapais. Augo pakelėje Antakalnio soduose. Labai stambios, išlakios ir iš toli matomos.“ Miglės nuotraukos:

Kairėje Galanthus nivalis, dešinėje – Miglės surasta snieguolė.

Galanthus woronowii. Pirmą kartą aprašyta 1835 m. Išsiskiria plačiais žolės žalumo spalvos lapais (daugumos snieguolių lapai yra pilkai žali).

‘Atkinsii’. Šią snieguolę apie 1860-uosius metus pristatė didelis snieguolių entuziastas James Atkins iš Glosteršyro (Anglija). Aukšta, stambiais žiedais, kurie žydėjimo metu aukštai iškilę virš lapų. Žalia dėmelė apverstos U raidės formos.

‘Atkinsii’ Ingridos Gečienės-Janulionės kolekcijoje (Ingridos nuotrauka):

Galbūt ‘Atkinsii’ senoje sodyboje. L. Jonavicienės nuotraukos.

‘Magnet’ James Allen, Anglija, 1897 m. Išskirtinis požymis – labai ilgas žiedynkotis (dalis, jungianti žiedą su stiebu), stambus žiedas gracingai supasi vėjyje. Žalia dėmelė apverstos V raidės formos.

‘Magnet’ Ingridos Gečienės-Janulionės kolekcijoje (Ingridos nuotrauka):

‘Magnet’? šimtamečiame Jono Mačiulio-Maironio sode Kaune. Maironis buvo aistringas sodininkas. Redos Kazokevičienės nuotraukos:

Iš kairės į dešinę: ‘Atkinsii’, ‘Magnet’ ir G. nivalis. Ingridos Gečienės-Janulionės nuotrauka.

Iš kairės į dešinę: G. nivalis, ‘Magnet’ ir ‘Atkinsii’. Ingridos Gečienės-Janulionės nuotrauka.