Lietuvoje bijūnai greičiausiai pradėti auginti XVIII a. XIX a. pirmoje pusėje jau buvo dažnas darželių augalas (apie tai rašo ir S. B. Jundzilas, ir J. Strumila). Seniausi Lietuvoje auginami bijūnai yra vaistiniai bijūnai (Paeonia officinalis), o vėliau pradėtos auginti įvairios puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislės.
1822 metų J. Strumilos medelyno Vilniaus kataloge minimi bijūnai:
Paeonia officinalis rubra plena. Ingridos Rauckienės nuotrauka:
P. officinalis yra gerokai žemesni ir nuo P. lactiflora ypač skiriasi tuo, kad turi tik po vieną žiedą ūglio gale. Taip pat žydi anksčiau P. lactiflora. Dar labai charakteringa P. officinalis savybė yra ta, kad šis bijūnas labai gerai regeneruoja ir iš šaknų gabaliukų, net jeigu nėra pumpurų. Juos net galima dauginti šaknimis, kai tuo tarpu P. lactiflora iš šaknų be miegančių pumpurų niekada neregeneruoja.
Puikusis bijūnas ‘Festiva Maxima’ – Miellez, Prancūzija, 1851 m.
Puikusis bijūnas ‘Edulis Superba’, Lémon, Prancūzija, 1824 m. Ypač sena, visame pasaulyje buvusi labai populiari, labai kvapni veislė.
‘Philomèle’, Calot, Prancūzija, 1861 m. arba ‘Souvenir de Gaspard Calot’ ?
‘Monsieur Jules Elie‘ ?
Veislė ? Emilija Petrauskienė: “Savo sodyboje radau labai puikų bijūną. Tikrai ne naujos veislės. Gal atrasite kokia veislė. Ten prie namo augo bent 3 rūšių bijūnai. 2 matyt jau jūsų paminėti, bet tas vienas tikrai kitoks. Rečiau pasitaikantis prie sodybų.“ Foto Emilijos Petrauskienės:
Veislė ?:
Daugybę bijūnų veislių 1914 metais siūlė E. A. von Regelio ir J. Kesselringo medelynas Sankt Peterburge:
Bijūnai dar daugybę metų gali gyvuoti apleistuose gėlių darželiuose.
Žaliasis paveldas 